Šiandiena naršydama internete, sugebėjau rasti šį bei tą ypatingo. Dvi fotografijos, kurias prieš tai nebuvau patalpinusi į tinklalapio galeriją, iš specialios “Wonderland Magazine” fotosesijos. Apmaudu pripažinti, tačiau abi fotografijos yra šiek tiek koreguotos fotošopo pagalba. Pažadu, kad kuomet atsiras originalios (ir tikiuosi geresnės kokybės), pranešiu apie tai Jums. Kol kas gi siūlau pasimėgauti tuo ką turime, nes, mūsų mergaitė, Ashley Benson, atrodo pasakiškai!! O kol tai darysite, atsisveikinu. Sudie.

GALLERY LINKS:
Photoshoot Sessions : 2011 metai : “Wonderland” žurnalo fotosesija (vidutinė kokybė)

Sveiki, šiandiena Jūsų dėmesiui norėčiau pristatyti “Marie Clarie” interviu su mūsų mergaite: Leighton Meester, geriausiai žinoma dėl nepamirštamai gerai atlikto turtingos, išlepintos ir snobiškumu prisotintos merginos, Blair Waldorf, vaidmens, į rankas paima savo kamuolį “Flames” boulingo centre, kuris randasi tyliame Manheteno užkampyje, kuris tiesiogiai kertasi su “Port Authority” stotimi. Jai patinka boulingas – tai jau antras jos žaidimas šios savaitės bėgyje. Tačiau tai toli gražu dar nereiškia kad ji gerai žaidžia. (Pilnas interviu slepiasi po “rašyk savo nuomonę” mygtuku, spauskite ir pasiskaitykite, viską, kas nauja)

“Aš niekad nežaidžiau sportinių žaidimų”, – aiškina, prieš sviesdama boulingo kamuolį. – “Iš manęs tame tikrai nėra nieko gero”. Trumpam nutildama ji įsistebi kaip kamuolys nusiridena nuo takelio į šoninę juostą. Su akivaizdžiu nusivylimu, ji meta dar kartą, ir šį kartą sugeba numušti kelis kėglius. Trečias metimas pasibaigia dar vienu nusiridenimu į šoninę juostą. “Manau man yra reikalingas didesnis taikinys” – paaiškina.

Leighton nėra prasmės pratintis prie to. Ji yra viena iš tų retų vaikų, kurie gimė su ryškia ambicijų ir pasiryžimo charakteristikos išraiška. Meester siekė pergalės pradedant nuo pagrindinės mokyklos metų. Jos mama, Konstans, pagimdė mergaitė kuomet kalėjo savo laiką už grotų, už narkotikų kontrabandą. Tačiau, kaip teigia pati Leighton, ji negimė už grotų, ji gimė ligoninėje, po ko buvo keliems mėnesiams perkelta į “pusiaukelės” namus, ir tik paskui perduota močiutės globai. Jos tėvas, tuo metu taip pat buvo kalėjime, dėl panašios priežasties kaip ir Konstans. Netrūkus po išėjimo į laisvę, tėvai išsiskyrė. Sunki vaikystė buvo atlyginta neapibrėžiamomis perspektyvomis dabartyje, ir davė jai gerą pavyzdį, ko nereikėtu daryti.

“Mano šeimos istorija yra beprotiška”, – prisipažįsta. – “Tikriausiai, pati beprotiškiausia, kokią man teko girdėti”. Meester, kaip ir dauguma nuskriaustų vaiku, nėra linkusi savęs gailėti. “Jūs galite paimti tai, ką jums teko išgyventi ir panaudoti tai tam, kad jūsų pasigailėtu. Tačiau aš visuomet ištverdavau tai, ką siūlė man gyvenimas. Ir aš laikau save sėkminga. Manęs niekad neišdavė. Ir mane mylėjo”.

Kuomet Leighton buvo 10 metų, ji aplankė modelių pristatymą Atlantoje, žiemos atostogų metu. Vienas iš agentų pastebėjo ją, ir pasiėmė į Niujorką. “To pasekoje, aš ten ir pasilikau. Daugiau nebe sugrįžau į Floridą”, – paaiškina ji. – “Nuo to viskas ir prasidėjo”.